“Kalėdos ant ledo”, galerija “Balta” čia
Atrodė, kad brangus siuntinys liks Maskvoje:
štai kaip didžiausias sporto žvaigždžių turtas keliavo į Lietuvą
Pandemijos metu sugriuvus Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago planams surengti naują „Liepsnojančio ledo“ pasirodymą, projekto kūrybinė komanda rankų nenuleido ir ieškojo naujų būdų, kaip antrą dešimtmetį skaičiuojančio renginio gerbėjams nelikti „ant ledo“.
Ir šioje vietoje galima perfrazuoti rašytojo Fiodoro Dostojevskio frazę „Grožis išgelbės pasaulį“. Šiuo atveju menas gelbėja „Liepsnojantį ledą“, kuris atgijo Kauno senamiesčio galerijos „Balta“ erdvėse. Nors karantinas koregavo parodos „Kalėdos ant ledo“ viešą pristatymą, tačiau liūdėti nėra ko: kviečiama eksponatus apžiūrėti virtualioje erdvėje.
Komplikuotos paieškos ir operatyvi pagalba
Dėmesio verta parodoje esančių M. Drobiazko ir P. Vanago suvenyrų kelionės istorija.
Rudenį, vėl dėl koronaviruso griežtėjant įvairiems ribojimams, nutrūkus skrydžiams į Maskvą ir iš jos, prasidėjo nuotykiai, kai iš Maskvos reikėjo atgabenti Povilo ir Margaritos parodai skolinamus eksponatus.
Joje – ir olimpinės pačiūžos, ir 2006-ųjų garsioji apranga, ir profesionalų taurės sėkmės drabužiai, ir gausybė fanų suvenyrų, ir meškučiai nuo olimpinio, pasaulio ir Europos čempionatų ledo, 2006 m. Europos bronzos medaliai, poros sidabro medalis už laisvąjį šokį, senosios nuotraukos, laikraščių iškarpos ir daugybė asmeninių smulkmenų.
„Pirma mintis buvo išsiųsti paštu, bet pašte nerekomendavo to daryti, nes negalėjo garantuoti, kad siunta nebus „kratyta“, kad liks medaliai joje.
Tada turėjome planą užsakyti kurjerius, kad siuntą parvežtų. Deja paaiškėjo, kad visi kurjeriai keliauja Europoje, o su Maskva, jei esi privatus asmuo, nėra taip paprasta“, – prisimena viena iš parodos iniciatorių, režisierė Rasa Micachienė.
„Liepsnojančio ledo“ komanda rankų neneuleido, kreipėsi į visas pervežimo įmones, ieškodama pagalbos, deja, jos niekuo padėti negalėjo. Atrodė, paskutinė viltis ieškoti vairuotojų, kurie galėtų parvežti tą siuntą. Ir čia į pagalbą jau lyg atėjo vienos garsios pervežimų bendrovės vadovas su vieno vilkiko vairuotoju.
Bet, pasigilinus į kontrolę ant sienos, kuomet pačių vairuotojų asmeniniai daiktai krečiami be gailesčio, jie irgi negarantavo, kad daiktai nebus konfiskuoti.
„Apėmė neviltis, ką daryti? Ir čia šovė mintis kreiptis pagalbos į Lietuvos ambasadorių Maskvoje, parašiau jam ilgą laišką su pagalbos prašymu ir savo pačios nuostabai jau kitą dieną sulaukiau skambučio su žinia, kad ambasadorius padės tikrai ir vykstant jo vairuotojui į Vilnių diplomatiniu keliu bus pervežti daiktai. Tad Povilui liko perduoti daiktus ambasadoriaus vairuotojui, kuris saugiai juos atgabeno mums.
Aišku, dėl vietos mašinoje stokos, Povilas perdavė kiek mažiau nei planuota, bet tai, kas atkeliavo, yra neįkainojama. Tad padėka ambasadoriui yra begalinė“, – pasakojo R. Micachienė.
Jungtinė komanda
Parodos tikslas – į baltas galerijos erdves perkelti ne tik čiuožėjų ant ledo šokio akimirkas, bet ir inovatyviai pažvelgti į dailiojo čiuožimo užkulisius, papasakoti asmenines istorijas, pasidalinti pojūčiais, stabtelti, prisiminti, palaikyti.
Povilo vaikystės draugo, dailininko Modesto Malinausko instaliacija „Ant ledo“ kviečia žvilgtelti į prisiminimus iš vienos lango pusės, ir į dabartį iš kitos, kuomet sename televizoriuje su dailininko potepiu atgyja ledo scenografijos sustabdytos akimirkos, jose virtualiai prisimename gražiausius „Liepsnojančio ledo“ emocijų atspalvius, o papildytos realybės pagalba grįžtame į gyvybės pilnus įspūdingiausius čiuožėjų pasirodymus.
Dailusis čiuožimas – sportas ir menas viename. Tiek sporte, tiek mene – siekiama aukščiausių rezultatų, tobulybės. Čia reikalingas tiek talentas, tiek juodas darbas. Tiek sporto, tiek meno paskirtis – sužadinti žmonių emocijas. Sąsajų – daug ir norisi leisti prie jų prisiliesti.
Baltame pasaulyje „apsigyveno“ ir trapios Linos Drižiūtės autorinių rankų darbo lėlės, nužengusios su savo istorija nuo čempionų ledo – skirtingos, jaukios, su savais charakteriais ir nuotaikomis, pasakojančios savo istorijas, tarsi atklydusios iš vaikystės ir prisiminimų.
Prisiminimai į netikėčiausias instaliacijas persikels ir iš fotografo – žurnalisto Teodoro Biliūno archyvų, kuris fotografuodamas fiksuoja ne įvykius, o pasakoja istoriją. Visą profesionalo karjerą jam teko būti daugybėje vietų, sutikti bei fotografuoti įvairiausius žmones: nuo prezidento iki burtininko, nuo muzikanto iki virėjo. Fotografuoti nuo didžiausių Lietuvos ir Europos muzikos festivalių iki paprastų gatvės muzikantų. Dirbti žliaugiant lietui ir laukiant sugrįžtančios laimėjusios komandos, ar stabdyti akimirkas ant liepsnojančio ledo.
Galerijos aplinkos instaliacijas kuriant su įstabia menininke Jolanta Šmidtiene, lankytojus norima stebinti trimačiais vaizdais, autentiška, pačios autorės atrasta technika sukurtais darbais.
Siekta, kad šokio ant ledo vaizdai ir istorija atgytų ažūrinių siūlų paveikslų rėmuose, išdėliotuose trijose, plonyčiais audiniais atskirtose erdvėse, sukuriant gylio įspūdį – tarsi žvelgtum kiaurai paveikslą ir matytum ore pakibusius vaizdinius – pasakojimus lyg praskilusiame lede.
Ši idėja bendram darbui subūrė ir savo dailiojo čiuožimo pajutimais, Povilo ir Margaritos liepsnojančio kelio iššūkiais dalinsis menininkė Jolanta Šmidtienė, lėlininkė Lina Dryžiūtė, dailininkas, tapytojas Modestas Malinauskas, videomenininkas Mindaugas Arlinskas, fotografai Teodoras Biliūnas ir Gabrielius Jauniškis, režisierė Rasa Micachienė ir būrys kartu kuriančių jaunų menininkų.
Paroda veiks iki kovo pabaigos, dėl karantino apribojimų jos gyvai aplankyti nebus galimybių iki vasario, apie ją naujienomis bei akimirkomis iš jos Feisbuke dalinsis Povilas Vanagas.
Vos už kelių dienų dailiojo čiuožimo ir šokių ant ledo gerbėjus pradžiugins dokumentinis filmas „Kalėdos ant ledo“, jo premjera numatyta Telia ir „Delfi TV“ kanaluose.
„Kalėdos ant ledo“ projektą finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba, jį pristato „Delfi“ ir Telia.
M.Drobiazko ir P.Vanagas – apie persirgtą koronavirusą, gyvenimą Kaune tarp meno kūrinių ir unikalų projektą
Garsiausia bei mylimiausia Lietuvos šokėjų ant ledo pora Margarita Drobiazko (49) ir Povilas Vanagas (50) savaitę laiko viešėjo Lietuvoje. Į širdžiai mielą kraštą sportininkai grįžo po metų pertraukos ir išskirtiniame interviu papasakojo, kaip išgyveno karantiną ir užklupusį koronavirusą, kaip vertėsi netekę pajamų bei veiklos ir koks unikalus projektas gimė itin sudėtingu metu.
„Šįkart taip giliai pajutau tėvynės ilgesį… nepamenu, kad į Lietuvą kada nors būčiau negrįžęs metus”, – portlui Žmones.lt sakė P.Vanagas.
Pasaulį užklupus pirmai koronaviruso bangai, Rusija, kurioje gyvena Povilas ir Margarita, kaip ir daugelis šalių, pateko į gana ilgą sąstingį.
„Teko atšaukti daugelį darbų, planų. Paskaičiavome, kad pernai turėjome šešis kartus mažiau pasirodymų nei įprastai“, – sakė P.Vanagas.
Aną pavasarį vidinę baimę dėl ateities ir sveikatos, netrukus pakeitė ramybė bei mėgavimasis netikėtai pasitaikiusia galimybe veikti tai, kam niekada nelikdavo laiko.
Rūpinosi namų sodu, atgaivino senus sceninius kostiumus
Penkiolika metų prie Maskvos savo namus puoselėjanti pora pirmiausia aktyviai ėmė rūpintis sodu – sėjo iš Lietuvos parsivežtas sėklas, atgaivino vaismedžius ir vaiskrūmius. Gamta šeimininkams už tai gausiai atsidėkojo derliumi – įvairiausiomis salotomis, ridikėliais, svogūnais, prieskoninėmis žolelėmis, agrastais, serbentais, slyvomis.
„Pastarųjų užderėjo itin gausiai, tai Margarita priruošė ir uogienių, ir kompotų“, – sakė P.Vanagas.
Rūpindamasis namais ir sodu, jis juokavo taip „pasimatavęs pensiją“.
„Ir man viskas labai patiko!“ – atviravo pašnekovas.
Pirmojo karantino metu Margarita prisiminė dar vieną savo aistrą – siuvimą. Ji atnaujino meistro rankos jau troškusius sceninius kostiumus, sukūrė naujus užvalkalus svetainės baldams. Jų prireikė dėl vienos aplinkybės – čiuožėjų namuose karaliauja trys katės ir keturi šunys. Mylimi keturkojai ne itin paiso šeimininkų interesų, todėl jų pramogavimo padarinius reikia likviduoti tiesiog įsigyjant skalbiamus, patvaresnius užklotus foteliams ar sofoms.
Siūti moka ir P.Vanagas. „Esu sau pasiuvęs kelias kelnes, kurias užsidėdavau vairuodamas motociklą. Tai, matyt, mano kraujyje – prosenelis buvo smokingų meistras“, – pasakojo pašnekovas.
Sutuoktinių neaplenkė ir noras demonstruoti kulinarinius gebėjimus virtuvėje: M.Drobiazko kasdien gamino gardžiausias salotas, kepė sausainius, šarlotę, o jos mylimasis – kepsnius.
Kad neužsisėdėtų ant sofos, čiuožėjas kasdien ėmė važinėti dviračiu.
„Pakalbinau ir Margaritą, bet ji idėją iš pradžių sutiko nelabai entuziastingai. Tik kelias dienas pavažinėjusi su skolinta transporto priemone ir pajutusi malonų laisvės jausmą, įsigijo savą dviratį. Per karantiną išmaišėme namų apylinkes. Tuomet, pritaisę kablius dviračiams prie automobilio, leidomės į tolimesnius žygius“, – pasakojo Povilas.
Koronavirusu užsikrėtė renginyje
Į darbus čiuožėjai grįžo vasarą, o antrąją karantino bangą sutiko nebe taip nusiminę, nes Rusijoje renginiai yra leidžiami, jei salėje užpildyta ne daugiau nei trečdalis vietų.
„Dalyvavome aštuoniolikoje naujamečių šou. Kai grįšime, suplanuotas turas po Rusijos miestus. Veiklos mažiau, bet jos bent yra“, – džiaugėsi pašnekovas.
Gruodį jis su Margarita dalyvavo tradiciniame renginyje Kremliaus aikštėje, kuomet atveriama įspūdingiausia pasaulyje čiuožykla po atviru dangumi. Po šventės Margarita kelias dienas jautėsi blogai – jai pakilo temperatūra, maudė nugarą. Vėliau abu sportininkai ėmė nejausti kvapo. Du kartus atlikti koronos testai buvo neigiami. Palaukę beveik pusantro mėnesio, jie išsityrė antikūnių kiekį kraujyje – tuomet ir paaiškėjo, jog virusas vis dėlto buvo užsukęs į sporto profesionalų namus.
„Su Margarita buvome sutarę, kad įveikta liga mums bus ženklas keliauti. Kai sužinojome esą saugūs ir nepavojingi kitiems, susiruošėme į Lietuvą. Beveik šešiolika valandų ir pasiekėme savo antruosius namus“, – sakė P.Vanagas.
Tiesa, porai teko kelias valandas užtrukti pasienyje, nes muitininkams įtarimą sukėlė jų automobilis.
„Pirmą kartą mačiau, kai automobilis fotografuojamas rentgenu. Vaizdas įspūdingas ir vertas meninio projekto! Galbūt ateityje išvysime tokių nuotraukų parodą“, – idėjomis dalijosi P.Vanagas.
Apsistojo apartamentuose virš meno galerijos
Dar viena staigmena atvykėlių laukė Kaune – jie turėjo galimybę senamiestyje, galerijoje „Balta“ apžiūrėti 19-ajam „Liepsnojančiam ledui“, Lietuvoje turėjusiam įvykti praėjusių metų pabaigoje, skirtą parodą. Jos sumanytoja – renginių režisierė ir prodiuserė Rasa Micachienė, kūrusi ir filmą, skirtą ilgametes tradicijas turinčiam šou.
Įgyvendinti parodos idėją padėjo autorine technika prie ekspozicijos apipavidalinimo prisidėjusi menininkė Jolanta Šmidtienė. Beje, ji Povilą ir Margaritą pakvietė apsistoti virš „Balta“ galerijos esančiuose apartamentuose.
„Ryte prabusdavome ir vakare užmigdavome tarp meno kūrinių. Jausmas nenusakomas. Vis bandžiau perprasti Jolantos kūrybos paslaptis, bet veltui. Jos technika unikali“, – pastebėjo pašnekovas.
Povilas ir Margarita neabejojo – jei ne karantinas, tokia paroda niekada nebūtų išvydusi saulės šviesos. Tiesa, tą dieną, kai ji turėjo būti oficialiai atidaryta, Lietuvoje buvo uždrausti visi renginiai.
„Bet Jolanta pakoregavo visų galerijoje turėjusių vykti parodų datas, todėl „Liepsnojančio ledo“ paroda lankytojų lauks tiek, kiek reikės“, – sakė P.Vanagas.
